Plungės žydų takais

"Kas neigia ar užmiršta praeitį, tas negali turėti ir mylėti dabarties ir ateities" (B. Efrosas). Žydų tautos tragedija per Antrąjį pasaulinį karą – tai ne tik žydų, bet ir mūsų, lietuvių, vienas iš juodžiausių istorijos puslapių. Tačiau šis žiaurus laikotarpis yra ir bus mūsų istorija, apie kurią reikia kalbėti, reikia, kad apie tai žinotų ir ateinanti mūsų karta. Reikia, nes tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų žydai ne tik Lietuvoje, bet ir Plungėje, gyveno įvairiapusį gyvenimą, buvo aktyvūs mūsų šalies piliečiai.

Iki XIV a. pabaigos šaltiniuose neminimos nei žydų bendruomenės Lietuvoje, nei pavieniui atvykstantys žydai. 1388 m. Vytauto privilegija Brastos bendruomenei – tai pirmasis rašytinis šaltinis, minintis žydus Lietuvoje. O intensyvesnis jų įsigyvenimas dabartinėje Lietuvos teritorijoje prasidėjo tik XVIII a. pirmoje pusėje, kai, siekiant atgaivinti dėl didelių demografinių nuostolių ir politinių suiručių smukusį miestų ir miestelių ūkinį gyvybingumą, jų savininkai teikė žydams kurtis palankias privilegijas. Apie Plungės žydų istorijos pradžią byloja Restų giminės antkapiai senosiose Plungės žydų kapinėse. Manoma, kad žydų čia gyventa dar nuo XVI a. Tačiau kada tiksliai jie čia apsigyveno, iki šiol sunku pasakyti.

Išleistas vykdant projektą "Plungės žydų takais" 2018 metais.

Rėmėjai:

Kultūros paveldo departamentas

Plungės TIC.